Alytaus evangelinė bažnyčia yra Kristaus Evangelija tikinti bendruomenė. Esame krikščionys ir savo tikėjimą grindžiame Šventuoju Raštu, kuris yra normuojanti norma visa kam. Save priskiriame prie Reformuotos bažnyčios, kurios šaknys siekia XVI a. vykusią Reformaciją. Iš Dievo malonės bažnyčia Alytuje gimė 1991 m. kovo mėnesį, o pirmoji registracija buvo atlikta 1992 m. gegužės 6 d.

​

Mūsų bendruomenės pamatas yra Jėzaus Kristaus Evangelija, kuri jungia ir vienija mus per meilę Dievui ir žmonėms. Kristus atleido mums ir kiekvienam, kuris tuo tiki, Jis dovanojo naują gyvenimą be kaltės. Sutaikinti ir vienijami Jame, stengiamės tikėjimą išreikšti gyvenime. Tikime, kad esame pašaukti tarnauti mūsų mieste, Alytuje, gyvenantiems žmonės.

​

Alytaus evangelinė bažnyčia veikia pagal Teisingumo ministerijos patvirtintus įstatus ir narių susirinkimo patvirtintus nuostatus.     skaityti

​

Pastoriui, vyresniesiems (tarybos nariams) ir pamokslininkams būtina įsipareigoti gyventi pagal bendrijos 2015 m. patvirtintą kanoną Ganytojo etikos kodeksą.   skaityti

​

Mūsų vizija:  Mylinti bei tarnaujanti Dievui ir žmonėms bažnyčia.

​

Mūsų šūkis: Įsižiūrėk, įsiklausyk, melskis ir siek!

​

Mūsų bendruomenės mokymo pagrindai:

​

• Šventasis Raštas

Nors apie Dievo gerumą ir išmintį liudija visa Jo kūrinija, tokio pažinimo išgelbėjimui nepakanka. Todėl Viešpats, daugelį kartų įvairiais būdais apreiškęs save žmonėms, panorėjo, kad šis apreiškimas būtų užrašytas ir taptų Jo apreiškimu mums. Šventajame Rašte (Biblijoje) yra viskas, kas mums būtina žinoti apie Dievo šlovę, išgelbėjimą ir tikėjimą. 

​

Šventuoju Raštu, arba užrašytu Dievo žodžiu, laikome 66 Senojo ir Naujojo Testamento knygas, kurios yra Dievo įkvėptos ir duotos kaip tikėjimo ir gyvenimo norma. Biblija negali būti papildyta nei naujais Dvasios apreiškimais, nei žmonių tradicija. 

Biblijos autoritetą lemia pats jos autorius, Dievas, o ne žmonių ar Bažnyčios liudijimas. Jos dievišku autoritetingumu ir neklaidingumu iki galo įtikina Šventosios Dvasios liudijimas mūsų širdyse. Vienintelis patikimas Biblijos aiškinimo kriterijus yra pati Biblija. Šventoji Dvasia, kalbanti per Raštą, yra aukščiausias teisėjas visais ginčytinais tikėjimo klausimais. Tik Ja mes turime visiškai pasikliauti. 

​

• Tikėjimo išpažinimas

Protestantiškoje tradicijoje tikėjimo išpažinimai neprilygsta Šventajam Raštui, bet, kaip ir visi žmogaus kūriniai, pasižymi sąlyginiu autoritetu ir vertingi tiek, kiek tiksliai perteikia Biblijos mokymą. Tik Biblija turi dievišką ir absoliutų autoritetą (normuojanti norma), o išpažinimai (sunorminta norma) — bažnytinį, sąlyginį. Biblija yra Dievo žodis žmonėms, o išpažinimai yra mūsų atsakymas — žmonių žodžiai — į Dievo apreiškimą. Tikėjimo išpažinimai, kartais dar vadinami tikėjimo simboliais, padeda geriau suprasti Šventąjį Raštą, vengti klaidų, aiškiau apibrėžti sudėtingas tiesas ir mokymą.

​

Remdamiesi Šventuoju Raštu mes tikime ir išpažįstame, kad:

​

Dievas, visko Kūrėjas, tobulas ir amžinas, yra vienas trijuose asmenyse – Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Jie visi lygūs savo galia, šlove ir esybe (Pakartoto Įstatymo  6, 4; Psalmių 90, 2; Psalmių 102, 25–27; Psalmių 110, 1; Izaijo 61, 1; Mato 3, 16–17; Mato 28, 19; 1 Korintiečiams 12, 4–6; 2 Korintiečiams 13, 13; Efeziečiams 4, 4–6; 1 Petro 1, 2).

​

Jėzus Kristus yra amžinas Dievo Sūnus, vienos esybės su Tėvu, tikras Dievas ir tikras žmogus, galutinis Dievo apreiškimas žmonijai. Jis buvo pradėtas Šventąja Dvasia ir gimė iš mergelės Marijos, mirė ant kryžiaus už mūsų nuodėmes pagal Šventojo Rašto pranašystes, prisikėlė kūne, pakilo į dangų, Dievo didybės dešinėje yra visos kūrinijos Viešpats ir tikinčiųjų vyriausiasis kunigas bei užtarėjas (Jono 1, 1.14; Mato 1, 18–25; Romiečiams 1, 4; Mato 28, 18; Romiečiams 8, 34; 1 Korintiečiams 15, 3–4; Hebrajams 4, 14–16; Hebrajams 7, 25; 1 Petro 2, 24).

​

Žmogus (vyras ir moteris) buvo sukurtas pagal Dievo atvaizdą, tačiau puolė į nuodėmę ir dėl to pasmerktas amžinai pražūčiai, iš kurios gali būti išgelbėtas tik atgimdančiu Šventosios Dvasios veikimu; Ji apkaltina nusidėjėlį, apšviečia jį ir skatina tikėti Jėzumi Kristumi bei Jo atliktu atpirkimu (Pradžios 1, 27; Pradžios 3, 1–19; Jono 3, 3-8; Romiečiams 3, 9–26; Romiečiams 8, 9–16; Titui 3, 5–7). 

​

Visi žmonės yra nusidėję ir negali savęs išgelbėti ar savo darbais pelnyti išgelbėjimo, o nusidėjėlis yra išteisinamas per tikėjimą iš Dievo malonės dėl Jėzaus Kristaus pralieto kraujo, kaip mokoma Šventajame Rašte (Romiečiams 3, 22–28; Galatams 2, 16; Efeziečiams 2, 8–9). 

​

Šventasis Raštas – tiek Senasis, tiek Naujasis Testamentas – yra įkvėptas Dievo žodis be klaidų originaliuose tekstuose ir turintis užbaigtą Dievo valios apreiškimą žmonių išgelbėjimo ir tikėjimo klausimais (2 Timotiejui 3, 15–17; 2 Petro 1, 21; Jono 10, 35; Mato 5, 17–18; Izaijo 55, 11).

​

Vandens krikštas ir Viešpaties vakarienė, kaip Jėzaus Kristaus paliepimai (sakramentai), turi būti vykdomi bažnyčioje iki antrojo Jo sugrįžimo (Mato 26, 26–29; Mato 28, 19-20; Apaštalų darbų  2, 41–42; 1 Korintiečiams 11, 23–26).

​

Šventoji Dvasia stiprina krikščionis ir suteikia išminties gyventi pagal Dievo valią bei augti Jo malone. Ji įkvepia tikinčiuosius siekti šventumo ir suteikia malonės dovanų (charizmų) tinkamai tarnauti Dievui ir žmonėms (Jono 14, 16–17; Jono 15, 26; Jono 16, 7–15; Romiečiams 12, 6–8; 1 Korintiečiams 12, 4–11. 28–31; Efeziečiams 5, 15–21; Galatams 5, 22–23).

​

Visuotinė Bažnyčia yra Dievo išrinkta, tikėjimo suvienyta ir amžinajam gyvenimui saugoma bendruomenė, kurią sudaro tikintieji Jėzumi Kristumi, patyrę atgimdantį Šventosios Dvasios veikimą; jie myli Kristų, Juo seka, garbina Dievą ir vykdo Jo valią (2 Tesalonikiečiams 2, 13; 1 Korintiečiams 12, 12–13; Efeziečiams 1, 22–23).

​

Jėzus Kristus grįš į žemę kūne išgelbėti tikinčiųjų ir teisti žmoniją (Jono 14, 2–3; 1 Korintiečiams 15, 22–28; 1 Tesalonikiečiams 4, 13–18; Titui 2, 13; Hebrajams 9, 28; Apreiškimo 1, 4; Apreiškimo 22, 20).

Mirusieji prisikels kūne: tikintieji – amžinajam gyvenimui su Viešpačiu Jėzumi Kristumi, o netikintieji – amžinajam teismui ir pražūčiai, atskirti nuo Viešpaties (Mato 25, 31–46; Jono 5, 24–30; Jono 14, 1-3; 1 Korintiečiams 15, 12–58; 2 Tesalonikiečiams 1, 6–10; Apreiškimo 20, 11–15).

​​

• Išpažįstame visuotinus krikščioniško tikėjimo išpažinimus:

​

Apaštališkasis      skaityti

​

Nikėjos                skaityti

​

Atanazo               skaityti

​

​

• Naujasis miesto katekizmas (2015 m.)          skaityti

​

Šis trumpas, ekumeniškas ir teologiškai nugludintas katekizmas yra sudarytas, pasinaudojant „Kalvino Ženevos katekizmu“, „Vestminsterio trumpuoju“ ir „Didžiuoju katekizmais“, ypač — „Heidelbergo katekizmu“ su nuorodomis į šiuos ir kitus Reformacijos amžiaus tikėjimo simbolius. Jame atsispindi pamatinė teologinė struktūra, būdinga reformuotoms evangelinio tikėjimo bažnyčioms visame pasaulyje. Bendruomenė laikosi šiame katekizme išdėstytų tiesų dėl to, kad šis katekizmas tinkamai perteikia Biblijos mokymą, dera su Reformacijos tradicija ir yra naudingas mokymui bažnyčiose, sekmadieninėse mokyklose, jaunimo, namų grupelėse bei šeimose. „Naujasis miesto katekizmas“ buvo sudarytas Gospel Coalition ir Redeemer Presbyterian Church atstovų anglų kalba, taip pat išleistas lietuviškai.

​

​