ALEB
Alytaus evangelinė bažnyčia
Straipsniai
Darius Šulskis
Šventojo Rašto pirmieji skyriai suteikia daug informacijos apie Dievo prigimtį, charakterį, pasaulio atsiradimą, žmogaus kilmę ir išskirtinumą. Skaitydami ir stebėdami pradžioje vykusius įvykius nustembame suvokę, kokioje nuostabioje vietoje Dievas apgyvendino žmogų, padarydamas jį panašų į save ir gabų nešioti Jo atvaizdą bei šlovę. Vieną dieną žmogaus pasirinkimas atsisakyti Dievo kaip gyvenimo šaltinio ir savarankiškai spręsti, kas gerai, o kas blogai, sugriovė pasaulio harmoniją bei ramybę. Mylėdamas žmogų Dievas...
Darius Šulskis
Didžiausia krikščionybės jėga ir paslaptis yra tai, kad Dievas gabus atverti save žmogui. Mes įdedame daug pastangų, norėdami įtikinti netikinčius, kad Dievas yra, bet labiausiai tai padaryti nori pats Jėzus, asmeniškai atėjęs į žmogaus gyvenimą. „Ar gali man įrodyti, kad Dievas yra?“ – klausia ne vienas netikintis žmogus. Turbūt nuoširdžiausias ir teisingiausias atsakymas būtų: „Aš negaliu, bet Dievas gali. Tik tam reikia Jo paieškoti, kreiptis į Jį, tarsi į esantį šalia, laukti ir pamatysi, ką Jis gali.“ Tai nereiškia, kad pamatysi Jį lyg draugą, realiai stovintį šalia ir kalbantį. Jėzus samarietei paaiškino, kad Dievas yra dvasia (Jn 4, 24) ir bendrystė su Juo vyksta kitaip nei bendraujant akis į akį. Vis dėlto aiškiausiai Dievas apsireiškia per Jėzų Kristų.
Darius Šulskis
Mėgstantys skaityti Šventąjį Raštą tikrai supranta sąvoką „Šventosios Dvasios vedimas“. Be šio vedimo nė vienas negalime būti Dievo vaiku. Šventoji Dvasia dalyvavo mūsų gyvenime, kai išpažinome Jėzų Kristų savo Viešpačiu, ir iki šiandienos mus veda guosdama, globodama, padėdama.
Darius Šulskis
Kodėl kartais taip sudėtinga pasitikėti Dievu? Atrodytų, šaukiesi Viešpaties, bet kažkoks kietas, tave apgaubęs, apvalkalas neleidžia prasiveržti ir pakelti akis į Dangų. Kartais taip sunku viltis, kad nugalėsi aplinkybes ir nepalankias situacijas. O dar sunkiau nugalėti save ir, anot Jėzaus Kristaus, matyti savo akyje rąstą ir jį iš ten išritinti (žr. Lk 6, 42). Visa tai vyksta dėl mūsų širdies, kurios didžiausia problema – egocentriškumas ir savo valios vykdymas, bet ne meilė Dievui.
Darius Šulskis
Pastebiu, kad daugeliui iš mūsų, net ir man pačiam, vis dar kyla klausimas: „Kas gi yra nuodėmė?“ Dėl kokios esminės priežasties ji atsirado žmogaus gyvenime ir ką sukėlė? Tik tai supratę galime iš tiesų įvertinti Dievo meilės gylį bei pastangas išgelbėti žmogų, sutaikant jį su savimi per Sūnų Jėzų Kristų. Jei neigiame nuodėmę, paneigiame Evangeliją, o Dievą darome melagiu (žr. 1 Jn 1, 10) ir nesuprantame esminės Biblijos žinios apie žmogaus priešiškumą Dievui.
Darius Šulskis
Turbūt daugelis sutiks su mintimi, kad krikščionių Dievas yra Tas, kuriam rūpi žmogaus likimas. Vien tai, kad Jis gimė Žmogaus Sūnumi, įrodo didžiulę Jo meilę kiekvienam. Šis įvykis turėtų įtikinti mus, kad Dievas yra tikras Gelbėtojas ir be Jo nėra kito. Šią realybę mūsų Viešpats Jėzus Kristus išsako kalbėdamas apie tai, jog niekas negali ateiti pas Jį be gelbstinčio Tėvo pagalbos: Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą Aš prikelsiu paskutiniąją dieną. Pranašų parašyta: ‘Ir visi bus mokomi Dievo’. Todėl, kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane (Jn 6, 44–45).
Darius Šulskis
Greičiausiai nerasime pasaulyje žmogaus, kuris nenorėtų būti mylimas ir pats mylėti. Meilė - vienas iš labiausiai žmonių trokštamų dalykų, bet kartu būtent ji sukelia daugiausiai skausmo ir nusivylimo. Kodėl taip yra? Kodėl žmonės išgyvena tiek skausmo, ieškodami meilės? Išties tai labai sunkūs klausimai, kaip ir atsakymas į tai, kas yra meilė.
Darius Šulskis
Krikščionio gyvenimas pagrįstas kitokiu pasaulėvaizdžiu ir vertybėmis, nei vadovaujasi šis pasaulis. Krikščionis yra tarsi gėlavandenė žuvis, perkelta gyventi sūriame jūros vandenyje. Jis suprato tikrąją žmogaus gyvenimo prasmę ir paskirtį, todėl nebegali gyventi vadovaudamasis idėjomis ir vertybėmis, būdingomis pasauliui be Dievo.
Darius Šulskis
Šiuolaikiniame evangeliniame pasaulyje galima išgirsti didelį tikėjimo akcentavimą atgimimui ir atsivertimui. Ką reiškia atgimti, atsiversti, tikėti? Kiek žmogus dalyvauja atgimime, ir kiek – atsivertime? Ar atgimime nedalyvauja žmogaus tikėjimas? Ar atsivertimui nereikia atgailos? Į šiuos ir panašius klausimus ir paieškosiu atsakymų šiame straipsnyje.